Manuel dos Reis Machados (1899 lapkričio 23d. – 1974 vasario 5d.), Capoeira Regional stiliaus kūrėjas, pirmosios oficialios capoeiros akademijos steigėjas, kuriam viso pasaulio capoeiristai dėkingi už šio kovos meno legalizavimą ir pripažinimą; žmogus, kurio vardas simbolizuoja capoeiros progresą, naujos epochos pradžią. Manuel dos Reis Machados gimė Salvadore (Bahijos sostinėje). Tėvai – Luís Cândido Machado ir Maria Martinha do Bonfim.
Savo apelido kuris šiais laikais tapo naujos capoeiros eros simboliu, Manuel gavo dar kūdikystėje. Tai buvo rezultatas lažybų įvykusių tarp jo motinos ir pribuvėjos. Maria Martinha buvo įsitikinusi, jog pagimdys mergaitę, o pribuvėja teigė kad gims berniukas. Gimus kūdikiui, pirmoji nuskambėjusi frazė, pranešanti apie vaiko lytį, buvo „Olha bimbinha dele!“ (Pasižiūrėkit į jo „pimpaliuką“). Iš čia ir atsirado tokia originali pravardė.
Capoeira (Capoeira de Angola) pradėjo užsiiminėti sulaukęs 12 metų, treniruojamas Mestre Bentinho. Prieš tai, kovos meno pagrindus įgijo treniruodamasis Batuque su tėvu, kuris buvo vienas žinomiausių savo kartos batuqueirų. Šios žinios, kurias Mestre Bimba įgijo iš savo tėvo, turėjo didelės įtakos jo, kaip capoeiristo formavimuisi, o vėliau ir Regional stiliaus formavimui.
Žinotina tai, kad daugiau nei 10 metų Mestre Bimba mokino Capoeira de Angola stiliaus. Vėliau pagrindiniu jo, kaip capoeiros meistro išsikeltu uždaviniu tapo, savito stiliaus vystymas, sisteminimas ir platinimas visoje Brazilijoje, siekiant paversti šį „žaidimą“ sisteminga, tam tikromis taisyklėmis apibrėžta fizinio, protinio bei kultūrinio lavinimo forma, nenutolstant nuo kovinės capoeiros prigimties.
Šių pastangų rezultatas – pirmosios legalios capoeiros akademijos įsteigimas (akademija buvo įsteigta 1932m., capoeirai dar esant oficialiai uždrausta). Toks įvykis paskatino masišką sujudimą tarp capoeiros meistrų, siekusių „legalizuoti“ savo mokyklas.
Taigi, Mestre Bimba dėka, po jo prezidentui Getúlio Vargas ir kitiems „aukštiems“ asmenims surengtos viešos Capoeiros demonstracijos, galutinai įrodžiusios, jog Capoeira gali būti ne tik gatvės gaujų smurto įrankiu, bet ir sistemingu, nuosekliu, disciplinuotai dėstomu, estetiškai gražiu, nekeliančiu grėsmės visuomenei kovos menu, 1930-aisiais (tiksli data skirtinguose šaltiniuose pateikiama skirtinga, dažniausiai minimi 1937-ti metai), ji buvo viešai pripažinta teisėta sporto šaka bei itin svarbia viešosios Brazilijos kultūros dalimi.
Meistro Bimbos mokiniai iki šiol tebekuriantys capoeiros istoriją – Mestre Acordeon, Mestre Pinatti, Mestre Suassuna (Cordão De Ouro), Mestre Camisa (Abadá Capoeira steigėjas), Mestre Itapoã (Senzala Capoeira), Mestre Nenéu (Mestre Bimba sūnus, Filhos de Bimba) ir kt.
Vicente Ferreira Pastinha (1889 balandžio 5d. – 1981 lapkričio 13d.), Jose Senor Pastinha ir Dona Maria Eugenia Ferreira sūnus, gimęs Salvadore (Bahijos valstijos sostinėje), visuomet sakydavo, kad išmoko capoeiros ne mokykloje, o „nusišypsojus sėkmei“. Iš tiesų, toji „sėkmė“ vos 10 metų sulaukusį Vincente aplanke, kai jis susipažino su „senu afrikiečiu“ Mestre Bentido, kuris pamatęs trapų, nediduką berniuką peštynėse „gaunantį į kailį“ nuo kiek vyresnio, stambesnio ir gerokai stipresnio „varžovo“, pasiūlė jam padėti išmokti apsiginti nuo skriaudiko. Mestre Bentido tapo Pastinhos mokytoju ir suteikė jam visus reikalingus capoeiros pagrindus. Jį skriaudusiam berniukui, Vincente atkeršijo panaudojęs vienintelį spyrį, kurį tuo metu buvo spėjęs įvaldyti, o po šios dvikovos buvęs varžovas netgi pasiūlė Pastinhai savo draugystę.
Taigi, vienas žymiausių istorijoje capoeiros meistrų pradėjo savo capoeiros kelią, vedinas paprasto tikslo – išmokti muštis. Tačiau capoeira netrukus ėmė jam reikšti gerokai daugiau, nei tiesiog savigynos būdą. Ilgainiui, Pastinha tapo ne tik puikiai techniškai valdančiu šio „žaidimo“ subtilybes kovotoju, ne tik Afrobraziliškos kultūros bei istorijos puoselėtoju, tačiau taip pat jis pagarsėjo, kaip didis „capoeiros filosofas, mąstytojas, stengęsis mokyti capoeiros sistemingai, atrasti ir apibrėžti joje egzistuojančius dėsnius, taisykles…
Pasak šio meistro išugdytų mokinių, Vicente Ferreira Pastinha buvo iš tiesų įkvepianti asmenybė – ypatingai talentingas mokytojas, gilios sielos ir skvarbaus proto žmogus, turėjęs neeilinį gebėjimą bendrauti su žmonėmis bei itin įtaigiai perduoti savo žinias kitiems. Jis visuomet pabrėžė ne tik fizinį, bet ir intelektualų capoeiros žaidimo aspektą. Skatino imtis capoeiros ne tik kaip fizinės veiklos, bet taip pat lavinti protą bei sielą, gilintis, analizuoti, studijuoti žaidimą. Pabrėžė artistiškumo, kūrybingumo, išradingumo, originalaus mąstymo svarbą capoeiroje.
Iki šių laikų Mestre Pastinha yra viena svarbiausių asmenybių capoeiros istorijoje. Jo vardas asocijuojamas su nauju etapu Capoeira Angola istorijoje, jos atsinaujinimu. Nenuostabu, nes būtent jis 1942 metais įkūrė pirmąją oficialią, Brazilijos valdžios įteisintą Capoeira de Angola akademiją, pavadintą „Centro Esportivo de Capoeira Angola“ („Capoeira Angola sporto centras“), sutrumpintai – CECA.
1966 metais Mestre Pastinha su Brazilijos atstovų delegacija dalyvavo „Pirmajame tarptautiniame „Juodųjų“ menų festivalyje“, vykusiame Senegalo sostinėje Dakare.
Ne vieno capoeiros meistro, taip pat ir kultūrologų bei istorikų nuomone, greičiausiai būtent šiam didžiam žmogui turime būti dėkingi už tai, kad tikrasis, tradicinis Angolos žaidimas – pirminė vergų išrasto kovos meno forma, išliko iki šių laikų. Jis be abejonės buvo nusipelnęs tokios capoeiros filosofijos ir tradicijos saugotojas, puoselėtojas, skleidėjas. „Pastinha sakydavo: „Aš praktikuoju teisingą Capoeira Angola ir mano mokykloje jie mokosi būti nuoširdžiais ir teisingais. Toks yra Angolos įstatymas, kurį aš paveldėjau iš savo senelio. Tai lojalumo įstatymas. Tokio Capoeira de Angola, kurios išmokau, čia, savo mokykloje, aš nepakeičiau. Mokymosi procese mano mokiniai mokosi, jie sužino apie viską. Jie žino, kad capoeira – tai kova, tai gudravimas. Mes turime sugebėti išlikti ramūs – Capoeira nėra „atakuojantis“, agresyvus kovos menas. Capoeira laukia…“
Mestre Pastinha išugdė tokius capoeiros istorijai nusipelniusius mestres, kaip João Pequeno, João Grande, Boca Rica, Aberrê, Curió ir kt..