Muzika kapoeiroje yra esminė šio meno dalis, kuri padeda nustatyti žaidimo ritmą, tempą ir nuotaiką. Nors treniruotės gali vykti be muzikos, rodoje, kurioje vyksta kapoeiros žaidimas, muzika yra būtina. Muzika grojama tradiciniais instrumentais, tokiais kaip berimbau, pandeiro, atabaque ir agogô, kurie kartu su dainavimu ir plojimais sudaro muzikinę aplinką, vadinamą bateria.
MUZIKA IR INSTRUMENTAI
Muzikos vaidmuo:
Muzika yra ne tik pramoga, bet ir komunikacijos priemonė rodoje. Dainos ir instrumentų ritmai nurodo žaidimo taisykles, kovos stilių ir nuotaiką. Kapoeiristai, klausydami muzikos, supranta, kaip reikia elgtis žaidimo metu – ar tai būtų draugiška treniruotė, ar intensyvi kova.
Bateria:
Muzikantų grupė rodoje vadinama bateria. Šis terminas kilęs iš portugalų kalbos žodžio „bater“, reiškiančio „mušti“ ar „būgnuoti“. Bateria ne tik groja muziką, bet ir dainuoja dainas, kurios dažnai turi istorinius ar mokomuosius tekstus.
Dainos:
Capoeiros dainos pasakoja istorijas, perteikia tradicijas ir nurodo žaidimo taisykles. Jos gali būti apie istorinius įvykius, žinomus capoeiristus ar kasdienio gyvenimo situacijas. Dainos kviečia į kovą konkrečius asmenis, komentuoja žaidimą ir netgi pataria, kaip elgtis tam tikrose situacijose.
Berimbau
Berimbau yra svarbiausias kapoeiros instrumentas, kuris nustato žaidimo ritmą ir stilistiką. Šis vienastygis perkusijos instrumentas yra sudarytas iš kelių pagrindinių dalių:
- Medinis lankas (verga): Dažniausiai gaminamas iš tvirto ir lankstaus biribos medžio.
- Viela: Stygai naudojama metalinė viela, ištempiama per lanką.
- Cabaça: Garso stiprintuvas, pagamintas iš išskobto ir išdžiovinto moliūgo, pritvirtinto prie lanko ir stygos.
- Dobráo: Akmuo arba metalinis diskas, naudojamas stygos garsui reguliuoti.
- Baqueta: Lazdelė, kuria užgaunama styga, išgaunant garsą.
- Caxixi: Pintas barškutis, naudojamas papildomam ritmui ir skambesiui praturtinti.
Berimbau grojimas kapoeiroje yra ne tik techninis, bet ir kūrybinis procesas. Muzikantas turi sugebėti sukurti tinkamą atmosferą ir ritmą, kuris įkvėptų žaidėjus ir suteiktų energijos rodoje vykstančiai kovai. Muzika ir ritmas, kuriuos sukuria berimbau, yra pagrindinis žaidimo elementas, kuris vienija visus dalyvius ir nustato žaidimo eigą.
Pandeiro
Pandeiro yra svarbus kapoeiros muzikinis instrumentas, panašus į mažą tambūriną. Jis sudarytas iš medinio rėmo su metaliniais barškučiais ir įtemptos odos. Garsai išgaunami pirštų ir plaštakų smūgiais, leidžiant sukurti įvairius ritmus ir melodijas.
Pandeiro dydžiai varijuoja nuo 8 iki 14 colių skersmens. Šis instrumentas dažnai pradeda groti po berimbau ir praturtina muziką savo ryškiu ir įvairiu skambesiu.
Groti pandeiru reikalauja įgūdžių ir technikos, nes muzikantas turi tiksliai valdyti pirštų ir plaštakų judesius, kad išgautų skirtingus garsus – nuo minkšto šnabždesio iki galingo pliaukštelėjimo. Instrumento lankstumas leidžia kurti dinamišką ritmiką, kuri palaiko ir įkvepia kapoeiristus rodoje. Pandeiro ne tik papildo bendrą muzikinį foną, bet ir suteikia energijos bei struktūros kapoeiros žaidimui.
Atabaque
Atabaque yra esminis Capoeiros muzikos instrumentas, kuris savo forma ir skambesiu primena congo būgną. Jo korpusas gaminamas iš Jacarandá medžio lentų, sutvirtintų metaliniais lankais, viela ir virve, o membrana – iš jaučio odos. Skirtingai nuo congo būgno, atabaque statomas ant medinio postamento, o ne ant metalinių kojelių.
Atabaque kilęs iš Arabijos ir Brazilijoje naudojamas įvairiose kultūrinėse bei religinėse apeigose, įskaitant Candomblé ir Umbanda ritualus. Jis taip pat plačiai naudojamas Sambos rodose.
Tipai:
- Rum. Didžiausias būgnas, išgaunantis žemiausią garsą (120 cm).
- Rumpi. Vidutinio dydžio būgnas, išgaunantis vidutinį garsą (90 cm).
- Le. Mažiausias ir aukščiausią garsą išgaunantis būgnas (70 cm).
Groti atabaque reikalauja įgūdžių ir jautrumo, kad būtų galima išgauti įvairius garsus ir ritmus, kurie palaiko ir praturtina kapoeiros žaidimą. Būgno skambesys suteikia žaidimui gyvybingumo ir energijos, padėdamas sukurti unikalią ir įkvepiančią atmosferą rodoje.